Pelkės ne tik pasižymi unikalia bioįvairove, yra vertingi kraštovaizdžio elementai, bet ir atlieka daugelį žemiau išvardintų žmonijai svarbių funkcijų. Nusausinus pelkes dauguma šių funkcijų yra prarandama, o taip pat iškyla antrinės problemos, tokios kaip šiltnamio dujų išskyrimas, vandens tarša durpės skaidymosi produktais ir daugelis kitų.

Globalaus klimato reguliavimas

Lokalaus klimato reguliavimas

Vandens nuotėkio ir kokybės reguliavimas

Pelkių svarba bioįvairovei

Pelkių teikiama ūkinė nauda ir naudojimo pasekmės

Pelkių svarba moksliniams tyrimams, rekreacijai

Grėsmingi pelkių nykimo mastai

Daugelyje pasaulio vietų užfiksuotas pelkių plotų mažėjimas ar būklės blogėjimas. Ypač jis akivaizdus tankiau gyvenamuose regionuose. Vakarų Europoje sunaikinta arba smarkiai pažeista daugiau nei 90%, centrinėje Europoje - virš 50%, Pietryčių Azijoje - apie 70% buvusių pelkių. Geriausia pelkių būklė Šiaurės Amerikoje bei Rusijos azijinėje dalyje. Nemaži pelkių plotai išlikę šiaurinėje Europos dalyje (Suomijoje bei Švedijoje). Deja, klimato kaitos modeliai prognozuoja XXI amžiuje globalios temperatūros kilimą 2-4 laipsniais, o tai savo ruožtu gali ženkliai paspartinti pelkių plotų nykimą.

Lietuvoje, kaip galima spręsti pagal durpinių dirvožemių pasiskirtsymą, pelkės sudarė virš 10% šalies ploto. Nedidelė dalis pelkių galėjo išnykti dėl natūralių kraštovaizdžio raidos procesų (lokalaus drėgmės balanso pasikeitimo, upių slėnių formavimosi ir pan.), tačiau pagrindinė pelkių nykimo priežastis - žmogaus ūkinė veikla. Šiuo metu pelkės tesudaro apie 2,7 % šalies ploto. Didelės dalies išlikusių pelkių būklė pamažu blogėja dėl įrengtų sausinimo sistemų, taršos bei klimato kaitos.

Akivaizdu, kad tokio masto pelkių nykimas negali neįtakoti ekologinės pusiausvyros tiek globaliai, tiek lokaliai. Tai savo ruožtu sukelia "domino" efektą destabilizuojant žmonių gyvenamąją aplinką ir mažinant išlikimo perspektyvas ateityje.

Grįžti atgal