Pelkių atkūrimas - būtina sąlyga siekiant atkurti pelkių ekologines funkcijas (žmonijai teikiamas "paslaugas")

Pelkių pažeidimo pobūdis gali būti įvairus, todėl ir jų atkūrimo metodai skiriasi. Pagrindiniai uždaviniai: vandens lygio ir būdingos augalijos atkūrimas. Lengviausia pelkes atkurti pakeliant vandens lygį apsausintuose bet pelkinę augaliją išlaikiusiuose durpynuose. Tais atvejais, kuomet augalinė danga yra pilnai sunaikinta, pelkės atsikūrimas, net ir palaikant aukštą gruntinio vandens lygį gali užtrukti ne vieną dešimtmetį ar net šimtmetį (siekiant aukštapelkių atsikūrimo).

Lietuvoje yra įgyvendinti tik keli pelkių atkūrimo projektai. Dauguma jų buvo inicijuoti nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų.

Puščios durpyno restauravimas (2002 - 2003 m.)

"Biologinės įvairovės išsaugojimas Lietuvos pelkėse" (2004-2011 m.) Atkurtas vandens lygis Girutiškio aukštapelkėje Švenčionių raj. ir dalyje Kamanų aukštapelkės Akmenės raj.

"Aukštapelkės atkūrimas Aukštumalos telmologiniame draustinyje" (2006-2007 m.)

Velniabalės (Zarasų r.) ir Gegužinės (Vilniaus r.) durpynų vandens lygio atkūrimas (2008 m.)

"Amalvos ir Žuvinto pelkių išsaugojimas" (2009-2012 m.)